
Koronarinė širdies liga (kitaip vainikinių arterijų aterosklerozė) – tai aterosklerozė, dėl kurios susiaurėja ir sukietėja vainikinės arterijos (kraujagyslės, kurios aprūpina maistingomis medžiagomis ir deguonimi širdies raumenį).
Koronarinė širdies liga – Vakarų pasaulyje dažna
neįgalumo ir priešlaikinės mirties priežastis. Kiekvienais metais Europoje Koronarinė
širdies liga nusineša apie 2 000 000 gyvybių.
Tai yra daugiau negu viena mirtis iš penkių. Vainikinių arterijų aterosklerozė
kliniškai gali pasireikšti skirtingais būdais, pavyzdžiui, krūtinės skausmu, nenormaliu širdies ritmu, ūminiu miokardo infarktu
arba staigia netikėta mirtimi. Koronarinė
širdies liga dėl susilpnėjusio širdies raumens miokardo infarktų gali taip pat sukelti širdies
nepakankamumą.
Koronarinė širdies liga atsiranda tada, kada susidaro aterosklerozinės plokštelės (tankūs, kieti dariniai, sudaryti iš įvairaus cholesterolio kiekio, kalcio, raumenų ląstelių ir jungiamojo audinio) besikaupiančios ant arterijų sienelių – šio proceso pavadinimas aterosklerozė.
Aterosklerozė laikui bėgant gali sukelti smarkius vainikinių arterijų susiaurėjimus. Kai vainikinė arterija susiaurėja virš 50 - 70 procentų, už plokštelių kraujo tiekimas tampa nepakankamas, kad fizinio krūvio metu patenkintų didesnį deguonies poreikį. Širdies raumenyje išemija (deguonies trūkumas) sukelia krūtinės skausmą daugeliui pacientų. Tačiau, nors jiems nustatyta išemija, apie 25 procentų pacientų krūtinės skausmo visai nejaučia ar kartais gali pritrūkti oro, vietoje krūtinės skausmo.
Arterijai susiaurėjus virš 90 - 99 procentų, paprastai pacientai suserga nestabilia krūtinės angina. Kada susiformuoja trombas (kraujo krešulys) ant plokštelės, tada arterija dažniausiai tampa visai užblokuota ir taip sukelia dalies širdies raumenų apmirimą (miokardo infarktą arba širdies priepuolį).