Medicina2.lt

Alerginių susirgimų skaičius labai greitai auga visame pasaulyje. Lietuva - ne išimtis. Gerejančios gyvenimo sąlygos sudaro priežastis plisti alergijai. Todėl kol kas palyginus mažas alerginių susirgimų procentas bendrame ligų skaičiuje ateityje didės ir Lietuvoje. Ar Lietuvos medikai ir visuomenė tam pasiruošę?
Alergologija - imunologijos šaka, tirianti pasikeitusią organizmo reakciją į aplinką. Lietuvos alergologijos moksle pamatus padėjo Vladas Lašas, o praktinė alergologija sietina su 1-ojo alergologijos kabineto atidarymu 1964 metais Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninėje. Alergologija gyvuoja jau beveik 110 metų. Šiuo metu alergologija yra viena iš svarbiausių medicinos mokslo problemų.

Alergija yra  pakitusi organizmo reakcija į aplinką. Tai iškreiptas organizmo atsakas (alerginė reakcija) dėl  padidėjusio jautrumo  genetiškai svetimai  organizmui medžiagai po kartotinio sąlyčio su ja. Ligonis, sergantis alerginėmis ligomis, reaguoja į medžiagas, į kurias  nereaguoja sveikas žmogus. Tokio organizmo perdėto jautrumo rezultatas - savo audinių pažeidimas, savęs žalojimas.

Organizmui svetimos medžiagos vadinamos antigenais. Visi antigenai, kurie sukelia alergines reakcijas, vadinami alergenais. Jie skirstomi į įvairias grupes.

Alerginės ligos greitai plinta visame pasaulyje. Europos šalyse jomis serga 36 procentai gyventojų. Lietuvoje šie rodikliai mažesni, tačiau, galima tikėtis didelio alergijos paplitimo kai keičiasi visuomenės gyvenimo būdas. Reikalingos žinios apie alergines ligas norint jas įveikti.

Klinikiniai imunologai ir Alergologai diagnozuoja ir gydo alergines ligas : alerginį rinitą, dilgėlinę alerginį konjunktyvitą, šienligę alerginį dermatitą, maisto sukeltas alergines reakcijas, vabzdžių įgėlimo sukeltas alergines reakcijas alergines ligas su sutrikusiu imunitetu, vaistų sukeltas alergines reakcijas:  viršutinių kvėpavimo organų ligas, recidyvuojančias odos ir gleivinės ligas, ūmines ir lėtines obstrukcines plaučių ligas ir kt.